Dėl vietos nustatymo įrenginių naudojimo automobiliuose ir darbuotojų asmens duomenų

Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos viešosios konsultacijos medžiagą (pilnas tekstas  >>> ) Darbdavys, naudodamas vietos nustatymo įrenginius tarnybiniuose automobiliuose, renka duomenis tiek apie transporto priemonę, tiek apie darbuotoją, naudojantį šią transporto priemonę. Kai tvarkydamas duomenis darbdavys gali surinkti duomenis apie darbuotojo buvimo vietą tiesiogiai (paties darbuotojo buvimo vieta) arba netiesiogiai (darbuotojo naudojamo automobilio, produkto ar jam arba jai patikėto turto vieta), naudojami asmens duomenys, todėl tokiam tvarkymui taikomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „aptariami duomenys (automobilio judėjimo trajektorija, judėjimo pradžios ir pabaigos laikas, vidutinis ir didžiausias važiavimo greitis bei kt.) pripažintini asmens duomenimis, nes jie netiesiogiai gali būti susieti su konkrečiu asmeniu – automobilį atitinkamu laikotarpiu naudojusiu darbuotoju“. Asmens duomenų turi būti tvarkoma tik tiek, kiek jų yra būtina teisėtam bei apibrėžtam tikslui pasiekti. Negali būti tvarkomi pertekliniai asmens duomenys. Duomenų tvarkymas turi atitikti konkretų, su jos veikla susijusios bendrovės poreikį. Vietos nustatymo duomenų tvarkymą galima pateisinti, jeigu tai yra transporto, asmenų ar prekių stebėsenos arba išteklių paskirstymo atskirų vietovių tarnyboms (pvz., planuojant veiklą realiu laiku) dalis arba, kai siekiama apsaugoti patį darbuotoją arba jam patikėtas prekes ar automobilius. Įranga, nustatanti darbuotojų buvimo vietą, turėtų būti naudojama tik tuo atveju, jei tai yra būtina siekiant darbdavio teisėto tikslo ir tokios įrangos naudojimas neturėtų reikšti nuolatinio darbuotojo stebėjimo. Darbuotojo buvimo vietos stebėsena neturėtų būti pagrindinis tikslas, o tik netiesioginė pasekmė veiksmų, kurie yra būtini siekiant užtikrinti prekių saugumą, darbuotojų, jų sveikatos apsaugą bei veiksmingą organizacijos veiklą. Duomenų tvarkymas visiškai nereikalingas, jeigu darbuotojai patys kaip nori organizuoja savo keliones arba jeigu taip siekiama tik stebėti darbuotojo darbą, kai tai galima daryti kitais būdais. Darbdavys, prieš įrengdamas vietos nustatymo įrenginius tarnybiniuose automobiliuose, privalo įvertinti tokio asmens duomenų tvarkymo būtinumą, atsižvelgdamas į pagrindines darbuotojų teises ir laisves, įsitikinti, ar tikrai siekiant teisėto tikslo būtina stebėti darbuotojų buvimo vietą, ar nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis, mažiau darbuotojų privatumą ribojančiomis priemonėmis ar būdais, pavyzdžiui, įdiegiant signalizaciją, apdraudžiant automobilį ir kitą jame esantį turtą, degalų apskaitą vykdant pagal nuvažiuotą atstumą ir pan. Tuo atveju, jei darbuotojui suteikta teisė naudoti transporto priemonę ne darbo metu (po darbo, pietų pertraukų metu), darbuotojas turi galėti išjungti stebėjimo įrenginį ne darbo valandomis ir jam turi būti parodyta, kaip tai padaryti. Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus, su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys. Jeigu darbuotojo nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas asmens duomenų tvarkyti negali. Darbdavys, į tarnybinius automobilius įdiegdamas vietos nustatymo įrenginius, privalo įgyvendinti darbuotojų teisę žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą, t. y. asmens duomenų tvarkymas šiomis priemonėmis negali būti vykdomas slapta. Pareiga darbdaviui, kaip duomenų valdytojui, informuoti darbuotojus apie jų asmens duomenų tvarkymą (kokiu tikslu ketinami tvarkyti jo asmens duomenys, kokie asmens duomenys bus renkami ir pan.). Vietos nustatymo įrenginių naudojimas tarnybiniuose automobiliuose turėtų būti reglamentuotas darbdavio patvirtintu vidaus teisės aktu, o darbuotojai su juo turėtų būti supažindinami. Darbdavys turėtų rinkti ir saugoti įrodymus, patvirtinančius, kad sutikimas iš tikrųjų buvo duotas, t. y. sutikimą turi būti įmanoma patikrinti. UAB AKTKC duomenų tvarkymo principai >>>